Tai alternatyvus, pagalbinis ligų sukeltų negalavimų lengvinimo metodas (būdas), kai pasitelkiamas specialiai paruoštas šuo, siekiant sustiprinti žmogaus motyvaciją gerinti fizinę, emocinę sveikatos būklę, pažintinius, bei socialinius įgūdžius.
Šuo, neabejotinai labiausiai atsidavęs ir paklūstantis žmogui gyvūnas, kuris gali būti ne tik draugas, pagalbininkas, bendražygis, bet ir „terapeutas“.
Kaniterapijos ištakas galima laikyti nuo antrojo pasaulinio karo, kai karininkas Bilas Vynas (Bill Wynne), tarnaudamas Naujojoje Gvinėjoje surado mažą jorkšyro veislės kalaitę, kuri bandė išsirausti iš lapės urvo. Bilas ją pavadino Smoky (liet. aprūkusi, dūminė). Po prijaukinimo Smoky tarnavo kaip eskadrilės talismanas ir buvo laikoma pirmuoju terapiniu šuniu, kuris teikė kareiviams emocinę pagalbą ir padėdavo greičiau sveikti nuo sužalojimų.