Vienija noras giliau pažinti jūrą
„Per solidų konferencijos gyvavimo laiką esame „užauginę“ ne tik tradiciją kiekvieną pavasarį rinktis gilesnei jūros bei kranto problemų analizei, bet ir šiai tradicijai ištikimą bendruomenę, kuriai svarbu dalyvauti renginyje. Nes konferencija didina žinojimą apie jūrą, krantą, jų ekosistemas bei jas įtakojančius veiksnius, praplečia požiūrio lauką, per mokslininkų ir praktikų diskusijas, per sprendimų paieškas augina kiekvieno iš dalyvaujančių asmenines ar profesines kompetencijas“,- sako viena iš konferencijos organizavimo grupės narių, KU Jūros tyrimų instituto vadovė dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė.
Šiemetis konferencijos dalyvių skaičius pasiekė 120. Suskaičiuota, jog dalyviai atstovavo 23 skirtingoms organizacijoms – 4 šalies universitetams, 3 institutams, Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai, kitoms aplinkosaugos lauke veikiančioms valstybės institucijoms, trims Vakarų Lietuvos savivaldybėms, verslo įmonėms, visuomeninėms organizacijoms. Konferencijos pranešimai apėmė platų temų spektrą – nuo biologijos iki technologijų, nuo geologijos iki architektūros, nuo in situ stebėsenos rezultatų pristatymo iki dirbtinio intelekto įrankių taikymo jūros biologiniams ištekliams tirti. Vienas pavyzdys – kuriama Baltijos jūros zooplanktono duomenų bazė, kuri pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius leis efektyviai stebėti žuvų mitybai itin reikšmingą vėžiagyvių populiaciją. Pasak su šiuo projektu dirbančių mokslininkų, gauti duomenys leis tiksliau prognozuoti Baltijos jūros žuvų išteklių dinamiką, planuoti ekonomines veiklas.
Apie Kuršių nerijos unikalumą – mokslo ir meno kalba
Viena iš konferencijos sesijų buvo dedikuota 25-erių metų sukakčiai, kuomet Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pranešimuose apžvelgti šios jautrios gamtinės aplinkos tyrimai, pradėti praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje, pasidalinta įžvalgomis apie iki šių dienų vis iškylančias įtampas, atsirandančias dėl žmonių veiklos, verslo planų bei tarptautinio įsipareigojimo išsaugoti ateities kartoms kuo autentiškesnę vietos aplinką. Ryškiu meniniu akcentu ir Kuršių nerijos unikalumo patvirtinimu tapo Šeiko teatro spektaklis „Užpustyti”, išvedęs renginio dalyvius į gamtinę aplinką ir meno kalba išpasakojęs nepaprastą šio krašto raidą, žmonių įsitvirtinimą, nuolatinę kovą su smėliu.
Dėmesio fokuse – jūrinio vėjo energetikos plėtra
Iš skirtingų perspektyvų aptarti valstybės ir verslo planai jūroje plėtoti jūroje atsinaujinančios energetikos parkus. Konferencijos partneris – Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis Renewables” pristatė su būsimuoju jūrinio vėjo elektrinių parku „Curonian Nord” susijusius jūros dugno tyrimus, galimą meteorologinių sąlygų įtaką projektuojamam jėgainių parkui. Mokslininkai verslui jau dabar siūlo įvertinti Šiaurės ir Viduržemio jūrose naudotas žalą aplinkai kompensuojančias priemones, kad intervencija į Baltijos jūros ekosistemą turėtų kuo mažesnius padarinius.
Dažnėjantys potvyniai – jau ne tik Šilutės problema
Šiemetės konferencijos organizatorius ypač nudžiugino įdomi diskusija pradėjus nagrinėti naują, bet visuomenei itin aktualią temą – dažnėjančius potvynius ir jų grėsmes. Šioje sesijoje savo sukaupta patirtimi dalijosi Šilutės rajono savivaldybės atstovai, akistaton su vandens jėga stojantys kone kiekvieną pavasarį ir rudenį. „Šilutė – potvynių sostinė” – taip save tituluoja patys šilutiškiai, nuolat ieškantys sprendimų kovoje su vandeniu. Kol potvynių prognozavimas ar suvaldymas Lietuvoje toli nuo idealių modelių, o stichijos darosi vis mažiau nuspėjamos, šiems reiškiniams kontroliuoti Aplinkos ministerija mato vieną efektyvų būdą – prevenciją teritorijų planavimo etape, t. y. valstybės bei savivaldos institucijos ir potvynių grėsmės aspektu turėtų vertinti žemės sklypus, kuriuose numatomos naujų gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų statybos. Tai ateityje padėtų išvengti daugybės problemų bei išlaidų ir viešojo sektoriaus institucijoms, ir turto savininkams.
Iš tyrimų ir diskusijų gimsta praktiniai sprendimai
„Pamažu artėjame prie konferencijos gyvavimo 20-mečio ir matome, kad jūros ir kranto tyrimų tema neišsemiama, nesenstanti, neprarandanti aktualumo. Kiekvienais metais iš kolegų mokslininkų, iš kitų sričių pranešėjų sužinome daug naujų dalykų. Taip pat turime galimybę pasidžiaugti ne tik moksliniais pasiekimais, bet ir realiai įgyvendintais sprendimais ”,– taikomąjį renginio aspektą akcentuoja viena iš organizatorių Viktorija Vaitkevičienė.
Pabaigai, viena iš šiemetėje konferencijoje nuskambėjusių sėkmės istorijų – KU JTI mokslininkių J. Mėžinės ir R. Idzelytės sukurtas jūrinės prognozės modelis, sėkmingai integruotas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinėje svetainėje ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.
