Tarp jūros, dainų ir kūrybos
Patricijos dienos – labai įvairios: vieną ji susisplanuoja nuo ryto iki vakaro, kitą – leidžia sau pailsėti.
Balansą tarp studijų, sporto, darbo, ambasadorystės, choro, draugų ir poilsio ji palaiko paprastai – jei viena diena kupina veiklos, kitą ji skiria poilsiui. „Labai svarbu pailsėti ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Kartais užtenka išeiti į gamtą ir tiesiog pabūti. Prie pat universiteto yra miškas ir jūra, mėgstu ten pasivaikščioti, pabėgioti ar tiesiog pravėdinti galvą“, – pasakoja studentė.
Patricija vengia per daug griežto dienotvarkės režimo. „Griežtai viską suplanavusi jaučiuosi įkalinta ir negalinti pasimėgauti. Svarbiausius įvykius pasižymiu telefono ir dideliame sieniniame kalendoriuose, bet palieku erdvės spontaniškumui“, – sako ji.
Visgi, studentės gyvenime netrūksta veiklų: plaukimas, nėrimas vašeliu, o keturis vakarus per savaitę – repeticijos universiteto chore „Pajūrio aidos“.
„Iš pradžių dvejojau, ar verta jungtis, bet šiandien visiškai nesigailiu. Tai šilta bendruomenė su nuostabiu vadovu. Stebuklingas jausmas, kai balsai susilieja į vieną“, – dalijasi ji.
Išdrįsti ir įkvėpti
Apie KU ambasadorystę Patricija pirmą kartą išgirdo socialiniuose tinkluose. „Iš pradžių pabijojau – ką tik įstojusi dar nesijaučiau pasiruošusi atstovauti universitetui. Bet paskatino kambariokė, kuri pati jau buvo ambasadorė“, – pasakoja studentė.
Pirmasis pasirodymas – Klaipėdos studijų regatoje. „Buvo nedrąsu, nežinojau, nuo ko pradėti pokalbį. Bet su laiku supratau, kas labiausiai domina moksleivius, kaip užmegzti ryšį“, – prisimena ji.
Patricija sako, kad maloniausia akimirka – pamatyti švytinčias moksleivių akis. „Kai jie išgirsta apie KU galimybes ir suprantu, kad galbūt čia jie atras savo vietą – tai labai įkvepia. Laukiu rugsėjo pirmosios, gal pamatysiu tuos pačius veidus jau kaip studentus“, – šypsosi ambasadorė.
Kad Žemė išliktų
Ateityje Patricija save mato su bakalauro diplomu rankose ir tęsiant studijas magistrantūroje. Ji nori toliau gilintis į gamtinę geografiją, tyrinėti procesus, vykstančius aplink mus, ir prisidėti prie pokyčių.
„Norėčiau, kad žmonės labiau pažintų Lietuvą, jos jūrą, krantus, kopas. Mes patys turime imtis veiksmų, kad išsaugotume Žemę“, – ryžtingai sako ji.
Pasak Patricijos, KU suteikia pagrindus ir moko žvelgti į problemas plačiau: „Smagu, kai teoriją gali pritaikyti realybėje – ne tik mąstyti, bet ir veikti“.
Nesustoti, siekti, keisti
Jei galėtų ką nors pasakyti savo pirmakursei „aš“, Patricija ištartų: „Drąsiai pirmyn. Kai lipi per save tada, kai sunku – tada ir tobulėji.“
Ji prisimena ir savo mėgstamą Oscar Wilde mintį: žmogus, žinodamas, kuo nori būti, pats save įkalina, o nežinodamas – gali tapti bet kuo. „Geografija man atspindi šią mintį. Tai kelionė, nuolatinis judėjimas, noras keisti pasaulį, o ne sustoti vienoje vietoje“, – sako Patricija.
„Nenoriu užsisėdėti vienoje vietoje. Noriu pažinti, tyrinėti, daryti pokytį“, – tvirtina KU ambasadorė. Ir atrodo, kad jos gyvenimo jūra tik pradeda banguoti.
