Žydrūnai, jūsų kelias Klaipėdos universitete tęsiasi jau daugelį metų. Nuo ko jis prasidėjo?
Gimiau Telšiuose, vėliau persikėliau į Skuodo rajoną, kur baigiau Pranciškaus Žadeikos gimnaziją. Atvykau studijuoti į Klaipėdos universitetą ir čia baigiau biofizikos bakalauro studijas bei techninių sistemų inžinerijos magistrantūrą. Šiuo metu planuose paruošti disertacija ir apginti.
Universitete, kaip darbuotojas, dirbu jau apie 15 metų. Atrodo, nemažai, bet laikas prabėgo labai greitai. Buvo visko – ir šilto, ir šalto. Universiteto gyvenimą matau tarsi iš dviejų pusių: studijų proceso ir mokslinių darbų. Visada tenka laviruoti tarp šių dviejų sričių.
|
Itin aktyviai į veiklas įtraukiate studentus. Kodėl tai jums svarbu? Anksčiau studentų aktyvus įtraukimas į mokslinę veiklą nebuvo įprasta praktika, tačiau kartu su kolegomis pastebėjome, kad dalis studentų turi gilias žinias, geba generuoti vertingas idėjas. Tad natūraliai kilo klausimas – kodėl jų neįtraukus? Taip pamažu užauginome studentus, kurie vėliau tapo ir mūsų kolegomis. Šiandien stengiamės studentus kuo aktyviau įtraukti į universiteto gyvenimą – jie gali pretenduoti į Studijų ir mokslo skatinimo fondo finansavimą, skirtą įvairiems moksliniams tyrimams. Gilūs ir prasmingi moksliniai darbai dažniausiai gimsta kolektyve – vienas lauke karys nebūsi, o universiteto aplinkoje tai ypač aktualu. Esate trijų išradimų bendraautoris. Papasakokite apie juos. Visi išradimai sukurti kartu su kolegomis. Vienas jų susijęs su bioinžinerija ir biomedicina – tai kraujospūdžio matavimo aparatas, skirtas aortos kraujo spaudimui matuoti. Antrasis išradimas susijęs su pneumatine energija, kuri transformuojama į elektros energiją. Jis orientuotas į transporto priemones, ypač elektrines, siekiant prailginti jų nuvažiuojamą atstumą. Abu išradimai yra patentuoti Europos patentų biure. Trečias išradimas šiuo metu yra pateiktas Europos patentų biurui, jau atliktos visos patikrinimo procedūros. Patentuojama idėja yra susijusi su automatinio valdymo procesais, jų optimizavimu ir pritaikymu pasirinktai apdorojamai medžiagai. Planuojama, kad Europos patentų biuro patento sertifikatas bus gautas 2026 metų trečiąjį ketvirtį. |
 |
Ar šie išradimai jau rado praktinį pritaikymą?
Sukūrus išradimą ir jį užpatentavus, norint jį realizuoti komerciškai, reikalingos nemažos investicijos – penkiaženklės sumos, nes reikia sukurti galutinį, demonstracinį gaminį.
Pavyzdžiui, transporto sektoriui skirtą išradimą Lietuvoje būtų sudėtinga realizuoti, nes nėra tam reikalingos pramonės. Tačiau neretai pasitaiko, kad verslas pats ateina į universitetą su idėjomis, kurių nepajėgia įgyvendinti savarankiškai. Tokie projektai dažniausiai būna sudėtingi ir ilgalaikiai, bet jie labai vertingi moksline prasme.
Šiuo metu taip pat vykdome projektą su įmone, kuriami dirbtiniu intelektu grįsti metodai tam tikrų reiškinių prognozavimui. Detalių atskleisti negaliu dėl konfidencialumo.
Kokie yra šiandieniniai KU studentai? Kokius kartų pokyčius pastebite, dirbdamas su jaunimu?
Viena vertus, šiandieniniai jaunosios kartos atstovai ne visada tokie žingeidūs, kaip norėtųsi, tačiau akivaizdu, kad norint juos sudominti, reikia inovatyviai pateikti medžiagą, naudoti šiuolaikinę įrangą – vien formulėmis ant popieriaus jų nesudominsi.
Kita vertus, dažnai atvyksta pirmakursiai, turintys labai daug žinių. Kartais tam tikrose srityse jie net lenkia dėstytojus, ypač kalbant apie programėles, žaidimų kūrimą ar skaitmeninius įrankius. Todėl ir mums patiems labai svarbu nuolat tobulėti, gilintis į naujus šaltinius.
Informatikos inžinerijoje daug programavimo, tad studentams reikia aukštesnio lygio užduočių ir realių projektų. Kai jie įtraukiami į kūrimą, atsiranda tikras susidomėjimas. Kartu ir dėstytojas turi būti nuolat žingeidus, tobulėti, eiti koja kojon kartu su jaunąja karta, domėtis, kuo jie gyvena, kaip geriausiai priima informaciją.
Kaip gimsta bendri moksliniai darbai su studentais?
Pažymys studentui svarbus, bet dar svarbiau – rezultatas. Informatikos inžinerija leidžia sukurti ne tik programą, bet ir apčiuopiamą įrenginį, komponentą ar sistemą. Turėti realų gaminį – labai motyvuoja.
Studentų grupės gali gauti iki maždaug 2500 eurų finansavimą projektams, įsigyti detalių, kurti prototipus. Šiuos darbus demonstruojame parodose. Dirbame nedidelėse grupėse, todėl universiteto dydis leidžia sukurti labai geras sąlygas studijoms ir savirealizacijai.
Labai džiaugiamės matydami studentus, kurie užauga, vėliau sukuria verslus arba realizuoja save įvairiose įmonėse. Sulaukiame tik gerų atsiliepimų apie savo išleistus absolventus.
Ar visada svajojote tapti mokslininku?
Didelę įtaką tam, kad likau universitete, padarė amžiną atilsį profesorius, daktaras Albinas Stankus – mano pirmasis mokytojas. Jis pamatė manyje potencialą ir įtraukė į universiteto gyvenimą. Dabar su kolegomis stengiamės elgtis taip pat su studentais.
Iškart po studijų buvau įdarbintas inžinieriumi, vėliau pradėjau asistuoti laboratoriniuose darbuose, augo patirtis ir žinių bagažas.
Taip pat įsitraukiame į Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos ir Klaipėdos Baltijos gimnazijos veiklas – dirbame su moksleiviais, vedame modulius, leidžiame jiems iš arti pamatyti universiteto gyvenimą.
Kuo išskirtinė informatikos inžinerijos programa?
Informatika labiau orientuota į programų ir programėlių kūrimą, o informatikos inžinerija turi ir „kietąją“ dalį – robotus, realias sistemas, įrenginius. Kartu su studentais projektuojame-modeliuojame virtualiai ir realiai apčiuopiamus sprendimus, pavyzdžiui, šiuo metu – moksliniais principais grįstą termocheminį šilumos reaktorių, taip pat ligoninei pritaikytą robotinę dezinfekavimo sistemą, skirtą naikinti virusus.
Informatikos inžineriją neretai juokais vadiname “verge”, sritimi, kuri „dalyvauja visur“ – nesvarbu, ar kalbėtume apie bankininkystę, švietimą, logistiką ar bet kurią kitą sritį, visos jos šiandien neatsiejamos nuo IT sprendimų, sistemų ir technologinių produktų.
Greta tiesioginių universitetinių veiklų vykdome ir įvairius taikomuosius projektus: kuriame sprendimus sveikatos sistemai, termoreguliacinėms sistemoms, ieškome efektyvesnių šildymo technologijų. Šie projektai finansuojami iš skirtingų šaltinių ir įgyvendinami tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaujant su partneriais – Vokietijos, Danijos, Švedijos universitetų mokslininkais, kuriant konsorciumo tipo sprendimus. Tokia patirtis leidžia nuolat mokytis, dalintis žiniomis ir neapsiriboti viena sritimi. Būtent tai ir žavi universitete – galimybė augti per įvairovę, suvokiant, kad ne viskas pamatuojama pinigais: be mūsų nebūtų studentų, o be studentų – ir ateities inovacijų.
