Naujos galimybės sveikatos priežiūros specialistams – išplėstinės praktikos slaugos magistrantūra nuo šiol ir Klaipėdos universitete

Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad išplėstinės praktikos slaugytojai, įgiję papildomų kompetencijų, gali perimti dalį šeimos gydytojų funkcijų – ypač tai svarbu sprendžiant specialistų trūkumo iššūkius pirminėje sveikatos priežiūroje. „Slaugytojai, perėmę tam tikras gydytojų funkcijas, reikšmingai palengvina jų darbo krūvį, leidžia daugiau dėmesio skirti pacientams, jų konsultavimui ar ligų prevencijai. Tokia praktika jau seniai įsitvirtinusi Jungtinėje Karalystėje ir kitose Vakarų šalyse – dabar žengiame tuo pačiu keliu ir Lietuvoje“, – teigia rektorius.

Pasak A. Razbadausko, IPS studijos sparčiai populiarėja, nes slaugytojai vis aiškiau mato prasmę gilinti žinias ir kelti profesinę kvalifikaciją. Kintant sveikatos priežiūros sistemai, keičiasi ir slaugytojų vaidmuo – jie tampa ne tik gydytojų nurodymų vykdytojais, bet lygiaverčiais komandos nariais, turinčiais savarankiškų sprendimų teisę. Įgiję magistro ar mokslų daktaro laipsnius, šie specialistai ženkliai prisideda prie pacientų sveikatos gerinimo ir sistemos efektyvumo. Anot rektoriaus, tobulėti motyvuoja ne tik profesinės ambicijos, bet ir konkurencingas atlygis baigus IPS studijas.

Aukšto lygio slaugos praktika

Sveikatos mokslų fakulteto dekanė, profesorė Rita Vaičekauskaitė džiaugiasi, kad Klaipėdos universitetas, jau beveik 25 metus sėkmingai rengiantis slaugos specialistus, nuo šiol gali pasiūlyti ir išplėstinės praktikos slaugos (IPS) magistrantūros studijas. Tai aukšto lygio klinikinė slaugos praktika, atitinkanti šiuolaikinius sveikatos priežiūros iššūkius. „IPS slaugytojai, baigę magistrantūros studijas, geba savarankiškai identifikuoti pacientų sveikatos priežiūros poreikius, diagnozuoti klinikines būkles bei priimti atsakingus sprendimus. Jų kompetencijos tampa vis reikšmingesnės, ypač ten, kur susiduriama su gydytojų trūkumu ir siekiama didesnio paslaugų prieinamumo“, – sako profesorė.

Svarbu pažymėti, kad IPS praktiką vykdyti gali tik slaugytojai, turintys išplėstinės praktikos slaugos magistro kvalifikaciją, kaip tai reglamentuoja Tarptautinė slaugytojų taryba.

Anot IPS programos vadovės profesorės Vilmos Žydžiūnaitės, dėstymo procesas organizuojamas komandiniu principu – dauguma dalykų dėstomi dviejų specialistų tandemuose. Pavyzdžiui, slaugytojo ir gydytojo ar dviejų slaugytojų komanda leidžia studentams patirti, kaip veikia tarpprofesinis bendradarbiavimas.

Pasak profesorės, savarankiškas studijavimas integruotas į komandinių ir grupinių užsiėmimų struktūrą, taip sukuriant erdvę dalytis profesine patirtimi.

Galima pasirinkti specializaciją

Pasirinkusieji IPS studijas Klaipėdos universitete nuo pat pirmojo semestro pradeda praktiką realioje klinikinėje aplinkoje pagal pasirinktą specializaciją.

„Studentai gali rinktis vieną iš trijų IPS specializacijų: pirminės sveikatos priežiūros, anestezijos ir intensyvios terapijos arba skubiosios medicinos pagalbos. Studijų programa yra orientuota į sveikatos mokslų – slaugos ir akušerijos – kryptį ir nedubliuoja ankstesnių bakalauro studijų turinio“, – pabrėžia IPS programos vadovė profesorė Vilma Žydžiūnaitė.

Studijos trunka keturis semestrus, t. y. dvejus metus. Sėkmingai baigus suteikiamas sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis ir išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija. Norintieji toliau gilinti žinias gali tęsti studijas doktorantūroje.

Stiprina regiono sveikatos priežiūros sistemą

Klaipėdos universiteto Slaugos katedros vedėja docentė Marija Truš pabrėžia, kad galimybė slaugytojams įgyti išplėstinės praktikos kompetencijas Klaipėdoje yra svarbus postūmis ne tik Vakarų Lietuvos regiono bet ir visos Lietuvos sveikatos priežiūros stiprinimui. „Išplėstinės praktikos slaugytojų Lietuvoje vis dar turime labai nedaug. Iki šiol tokios studijos buvo vykdomos tik dviejuose universitetuose – Vilniuje ir Kaune. Klaipėdos universiteto bendruomenės atkaklus darbas, mokslininkų kompetencija ir kryptingas siekis plėtoti aukšto lygio sveikatos mokslų studijas atvėrė duris ir IPS magistrantūrai KU“, – sako M. Truš. Anot jos, IPS specialistai ypač svarbūs šiuo metu, kai fiksuojamas lėtinių ligų augimas, didėja gyventojų senėjimas ir sudėtingėja pacientų priežiūros poreikiai.

„Išplėstinės praktikos slaugytojas – tai aukštos kvalifikacijos specialistas, galintis savarankiškai spręsti klinikines situacijas: nustatyti tam tikras diagnozes, skirti laboratorinius tyrimu, vykdyti pacientų edukaciją, teikti skubią pagalbą, bendradarbiauti su gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Jų kompetencijų spektras yra labai platus ir reikšmingai prisideda prie sveikatos sistemos efektyvumo“, – pažymi katedros vedėja.

Norintieji studijuoti IPS Klaipėdos universitete paraiškas galės teikti jau visai netrukus.