„Tokio masto tarptautinis renginys Lietuvoje vyko pirmą kartą – tai reikšmingas įvertinimas mūsų šalies mokslo bendruomenei. ICES metinė konferencija šiemet subūrė pasaulio jūrų mokslininkus ir suteikė galimybę Lietuvai būti tiesiogiai įtrauktai į sprendimus, kurie lemia ne tik Baltijos, bet ir visų jūrų bei vandenynų ateitį. Tai proga stiprinti šalies tarptautinį matomumą, kurti naujas partnerystes ir įtvirtinti Klaipėdą kaip vieną iš regiono mokslo centrų“, – teigia Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Klaipėda – jūrų mokslo sostinė Baltijos regione
Konferencijoje kalbėta apie įvairius pasaulio iššūkius, tačiau daug dėmesio skirta ir Baltijos jūrai. Speciali sesija „Už ir iš Baltijos: žvejybos ateitis remiantis ekosisteminiu valdymu“, kurią kartu organizavo Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba ir Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas, subūrė mokslininkus, politikos bei išteklių valdymo ekspertus. Sesijos metu diskutuota apie tai, kaip klimato kaita, tarša ir žuvų išteklių mažėjimas veikia Baltijos jūrą, ir kaip galima užtikrinti tvaresnį šių išteklių naudojimą ateityje. Diskusijoje dalyvavo ir Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė Charlina Vitcheva.
„Jūrų mokslo pažanga yra svarbi ne tik žvejybai ar aplinkosaugai, bet ir energetikos ateičiai. Baltijos jūros ekosistemų apsauga yra vienas pamatinių mūsų veiklos principų įgyvendinant jūrinio vėjo projektus. Siekdami užtikrinti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir švarios elektros gamybos, bendradarbiaujame su aukštos kvalifikacijos specialistais iš Lietuvos ir užsienio. Tokie renginiai kaip ši konferencija padeda sujungti žinias, idėjas ir inovacijas, kurios vėliau tampa pagrindu tvariam jūrų ir energetikos sektorių vystymuisi. Todėl Lietuvai svarbu būti šios diskusijos dalimi“, – sako tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė.
Keturių dienų mokslo maratonas
ICES kasmetinė mokslo konferencija – pagrindinis šios organizacijos renginys, apimantis tiek mokslinius pranešimus, tiek diskusijas apie jūrų išteklių valdymą, klimato kaitos poveikį ir tvarius sprendimus ateičiai. Klaipėdos universitete šiemet vykęs susitikimas pirmą kartą istorijoje buvo surengtas Lietuvoje, todėl tapo svarbiu įvykiu visai šalies mokslo bendruomenei.
Į konferenciją atvyko daugiau nei 530 mokslininkų ir ekspertų iš 30 pasaulio valstybių – nuo patyrusių tyrėjų iki jaunųjų mokslininkų, kuriems ši konferencija tapo galimybe užmegzti tarptautinius ryšius. Keturioms dienoms Klaipėda virto ne tik jūrų mokslo sostine, bet ir tarptautinių sprendimų dėl ateities jūrų politikos epicentru.
„Lietuvai šis renginys buvo proga parodyti savo potencialą globalioje mokslo erdvėje, pristatyti čia vykdomus tyrimus, o kartu ir įsitraukti į diskusijas, nuo kurių priklauso Baltijos jūros ateitis. Konferencija atvėrė naujų bendradarbiavimo galimybių tiek mokslininkams, tiek institucijoms, kurios dirba su klimato kaitos, aplinkosaugos bei tvarių išteklių valdymo klausimais“, – pasakoja A. Lukoševičienė.
Nuo biologinės įvairovės iki vėjo energetikos
Konferencijos programą sudarė atidarymo ceremonija, trys plenariniai pranešimai ir gausus teminių sesijų spektras, apėmęs įvairias jūrų mokslo sritis – nuo biologinės įvairovės ir erdvinio išteklių valdymo iki atsinaujinančios energetikos poveikio jūrų ekosistemoms. Programoje vyko ir specialios tinklaveikos sesijos, diskusijos apie jūrų mokslų ir vėjo energetikos sąsajas bei kitus aktualius klausimus. Konferencijoje išskirtinis dėmesys buvo skirtas jauniesiems mokslininkams – jie pristatė savo tyrimus, dalyvavo tinklaveikos renginiuose ir kūrė tarptautinius ryšius, kurie dažnai tampa karjeros pamatu.
Plenarinius pranešimus skaitė trys tarptautiniai ekspertai, kurių tyrimai tiesiogiai susiję su Baltijos jūros ateitimi. Prof. Mike Elliott (University of Hull) nagrinėjo pakrančių ir estuarijų ekosistemų junglumą – kaip sprendimai upių baseinuose ir pakrantėse lemia Baltijos būklę ir atsparumą. Dr. Llucia Mascorda-Cabre (University of Plymouth) aptarė žemų trofinių lygių akvakultūrą – midijų ir jūros dumblių auginimą, kuris gali vienu metu užtikrinti tvarų maisto šaltinį ir padėti atkurti jūrines buveines, mažinant poveikį laukiniams ištekliams. Dr. Ute Daewel (Helmholtz-Zentrum Hereon) analizavo jūrinio vėjo energetikos kaupiamuosius poveikius ekosistemoms bei baseino masto vertinimus – itin aktualią temą spartėjant atsinaujinančios energetikos plėtrai Baltijos jūroje.
