1975 m. Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrius baigė rengti Klaipėdos senamiesčio regeneracijos projektą – 21 dalies dokumentą, nustačiusį, kas Senamiestyje vertinga, kokiais principais vadovaujantis jis turi būti regeneruojamas. Esminių šio dokumento principų paisyta ilgai.
Istorikų tyrimai parodė, kad, be kitų dalykų, kurie Senamiestyje pakito pradėjus šį dokumentą įgyvendinti, vienas svarbiausių buvo kultūrai ir menui skirtos funkcinės zonos sukūrimas vakarinėje Senamiesčio dalyje nuo dramos teatro Daržų gatvės link. Senamiestis tapo ne vien gyvenamąja, paslaugų ar prekybos erdve, bet ir buvo „įkrautas“ kūrybinės energijos.
Praėjus 50 metų nuo dokumento patvirtinimo, verta bandyti įvertinti šio reiškinio rezultatus, tęstinumus ir pokyčius, kurie įvyko nuo dokumento patvirtinimo.
Pokalbyje apie dokumento poveikį, ypač tam, ką Senamiesčio regeneravimas davė Klaipėdai ir jos kūrybiniam laukui, dalyvaus liudininkai ir ekspertai:
- architektas Edmundas Andrijauskas, Klaipėdos senamiesčio specialiojo plano (1997) autorius;
- Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas, istorinių tyrimų, skirtų paveldosaugos raidai Klaipėdoje, autorius;
- architektė Laima Šliogerienė, buvusi Paminklų konservavimo instituto darbuotoja.
Pokalbį moderuos žurnalistė Juta Kiudė.
Renginio organizatorius asociacija Klaipėdos kultūros bendruomenė.
Partneriai:
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas;
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija;
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.
Šis renginys yra projekto „Klaipėdos senamiesčio kultūrinės erdvės kūrimas: kritinės refleksijos ir šiuolaikinės meninės pulsacijos“ renginių programos dalis. Projektą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Daugiau apie renginį žr. nuorodoje.
